About the Memorial

1_internetui959d-2-e31ed8588776bd6a92386932e526c81a.jpg

Paminklas masinių žudynių vietoje nukankintų žydų atminimui buvo pastatytas 1948 metais, Holokaustą išgyvenusiųjų pastangomis. 1949–1952 m. jis buvo pašalintas, jo vietoje iškilo ir šiandien tebestovintis obeliskas „Fašistinio teroro aukoms“.

1960 m. masinių žudynių vietoje buvo įkurtas Panerių muziejus kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas. Oficialiai „Panerių memorialo“ pavadinimas buvusiai masinių žudynių teritorijai suteiktas 1977 metais. 

1985-aisiais buvo pastatytas naujas muziejaus pastatas ir atnaujinta ekspozicija. 1983–1985 m. teritorija buvo sutvarkyta pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą – išasfaltuoti takeliai, sutvirtintos duobės, pastatyti atminimo akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis.

Sovietmečiu Paneriai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių gyventojų“, nužudytų hitlerininkų, atminimo vieta. Faktas, kad dauguma jų buvo žydai, ignoruotas.

Žydų bendruomenė kartu su Vilniaus komitetu Izraelyje 1991 m. birželį atidengė Paneriuose nužudytiems žydams paminklą su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis. 1990 m. spalį buvo atidengtas paminklas čia nužudytiems lenkams, 1992 m.  – lietuviams, 1996 m. – sovietų karo belaisviams. 1991-aisiais Panerių memorialinis muziejus buvo perduotas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dspozicijai.

Paminklas Paneriuose nužudytiems žydams (archit. J. Makariūnas)

Viena iš šaudymo duobių.

Nužudytųjų žmonių daiktai. XX a. 5 dešimt. pr.

2009-aisiais minint 50 metų muziejaus įkūrimo sukaktį, dalis ekspozicijos atnaujinta. Joje buvo eksponuojama dokumentinė medžiaga – nacių valdžios išleisti įsakymai ir įvairūs dokumentai, asmeniniai nužudytųjų daiktai, vaikų daiktai, rasti Panerių duobėse, sietas, naudotas sudegintųjų pelenams sijoti, ieškant aukso, kablys, kuriuo lavonai buvo traukiami iš duobių, grandinės, kuriomis buvo sukaustyti lavonus deginę kaliniai; taip pat – pabėgimo organizatoriaus Jurijaus Farberio drabužiai, archeologiniai radiniai, rasti Paneriuose 1964, 1973 ir 2004 metais. 
 
2015–2017 m. muziejus, bendradarbiaudamas su kitų institucijų (tarp jų – Lietuvos istorijos instituto) mokslininkais, įgyvendino 3 tyrimų etapus, po kurių iš esmės pasikeitė ankstesnė Panerių masinių žudynių vietos samprata. Buvo tiriami galimi plotai naujo informacijos centro statybai ir lokalizuoti įvairūs nauji objektai: žudynių vietos, tranšėjos kaliniams, apsaugos postai, buvusių pastatų vietos ir kt. Taip pat paaiškėjo, kad teritorija yra kur kas didesnė, nei manyta anksčiau – ji galėjo aprėpti daugiau nei 72 hektarų plotą. Atlikus tyrimus, šiuo metu ieškoma tinkamiausio sprendimo Panerių masinių žudynių vietos įveiklinimui ir sudėtingos istorijos pristatymui.
 
Iki projekto įgyvendinimo LR Vyriausybės kanceliarijos lėšomis 2018 metais Panerių informaciniame centre atnaujinta ekspozicija, o memorialo teritorijoje įrengtos informacinės lentelės. 2019 metais Panerių memorialo teritorijoje planuojama įrengti du papildomus informacinius stendus (taip pat LR Vyriausybės kanceliarijos lėšomis).

Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai

Unikalus Panerių memorialo eksponatas – kopėčios-trapas (kopija). Jis buvo naudotas nuo 1943 m. pabaigos, kai naciai, slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus, sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Ši atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir kopėčiomis-trapu juos mesdavo į milžiniškus laužus.

Kelias į Panerius. XX a. II pusė

Šios dainos įrašo galima pasiklausyti kitame Samuelio Bako muziejaus (Naugarduko g. 10) įrengtoje nuolatinėje ekspozicijoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.