About the Memorial
Paminklas masinių žudynių vietoje nukankintų žydų atminimui buvo pastatytas 1948 metais, Holokaustą išgyvenusiųjų pastangomis. 1949–1952 m. jis buvo pašalintas, jo vietoje iškilo ir šiandien tebestovintis obeliskas „Fašistinio teroro aukoms“.
1960 m. masinių žudynių vietoje buvo įkurtas Panerių muziejus kaip Vilniaus kraštotyros muziejaus filialas. Oficialiai „Panerių memorialo“ pavadinimas buvusiai masinių žudynių teritorijai suteiktas 1977 metais.
1985-aisiais buvo pastatytas naujas muziejaus pastatas ir atnaujinta ekspozicija. 1983–1985 m. teritorija buvo sutvarkyta pagal architekto Jaunučio Makariūno projektą – išasfaltuoti takeliai, sutvirtintos duobės, pastatyti atminimo akmenys su užrašais lietuvių ir rusų kalbomis.
Sovietmečiu Paneriai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių gyventojų“, nužudytų hitlerininkų, atminimo vieta. Faktas, kad dauguma jų buvo žydai, ignoruotas.
Žydų bendruomenė kartu su Vilniaus komitetu Izraelyje 1991 m. birželį atidengė Paneriuose nužudytiems žydams paminklą su užrašais jidiš, hebrajų ir lietuvių kalbomis. 1990 m. spalį buvo atidengtas paminklas čia nužudytiems lenkams, 1992 m. – lietuviams, 1996 m. – sovietų karo belaisviams. 1991-aisiais Panerių memorialinis muziejus buvo perduotas Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus dspozicijai.
Nužudytųjų žmonių daiktai. XX a. 5 dešimt. pr.
Kopėčios-trapas, nuo kurių į laužą buvo metami lavonai
Unikalus Panerių memorialo eksponatas – kopėčios-trapas (kopija). Jis buvo naudotas nuo 1943 m. pabaigos, kai naciai, slėpdami savo nusikaltimų pėdsakus, sudarė specialią 80 Vilniaus geto kalinių ir kelių karo belaisvių brigadą. Ši atkasinėjo sušaudytųjų kūnus ir kopėčiomis-trapu juos mesdavo į milžiniškus laužus.
Kelias į Panerius. XX a. II pusė
Šios dainos įrašo galima pasiklausyti kitame Samuelio Bako muziejaus (Naugarduko g. 10) įrengtoje nuolatinėje ekspozicijoje „Išsigelbėjęs Lietuvos žydų vaikas pasakoja apie Šoa”.